Mano ūkis - Mineralinio azoto šalies laukuose mažai

Source: Manoūkis

Vilnius. Šį pavasarį visuose šalies dirvožemio rajonuose mineralinio azoto rasta nedaug. Mokslininkų teigimu, tiek mažai mineralinio azoto šiuo metų laiku nustatyta pirmą kartą per ketverius metus.

LAMMC ŽI Agrocheminių tyrimų laboratorijos tyrimai rodo, kad šį pavasarį žemės ūkio naudmenose 0-60 cm dirvožemio sluoksnyje mineralinio azoto nustatyta vidutiniškai 32,5 kg/ha, kai rudenį, lapkričio pradžioje buvo 57,8 kg/ha. Per žiemos laikotarpį mineralinio azoto išsiplovė apie 25 kg/ha, todėl šalies dirvožemiuose jo liko labai maži ir maži kiekiai.

Palyginimui, 2014 -2019 m., išskyrus 2016 m., pavasariais mineralinio azoto vidutiniai kiekiai svyravo nuo 34,6 iki 48,8 kg/ha. Šiemet mažai mineralinio azoto nustatyta visose šalies zonose: Rytų Lietuvoje vidutiniškai - 27,8, Vakarų - 34,6, Vidurio - 35,2 kg/ha. Skirtinguose šalies dirvožemio rajonuose šiek tiek didesnis mineralinio azoto kiekis nustatytas Vidurio Lietuvos žemumos vakarinėje ir vidurinėje dalyje - 40-46 kg/ha.

Žiemkenčiuose ir po praėjusiais metais augintų rapsų bei žiemkenčių, mineralinio azoto dirvožemyje kiekių vidurkiai svyravo 35-37 kg/ha ribose. Po kaupiamųjų, rapsų, kukurūzų, mineralinio azoto nustatyta dar mažiau - 33,7 kg/ha, o mažiausiai jo rasta daugiamečių žolių plotuose - 24,5 kg/ha.

Skirtinguose gyliuose jo irgi buvo mažai: 0-30 cm - 20,9 kg/ha, 30-60 cm - 12,0, 60-90 cm - 11,9 kg/ha. Likę nedideli mineralinio azoto kiekiai visuose dirvožemio sluoksniuose rodo, kad azotas intensyviai plovėsi ir dalis jo pateko į gruntinius vandenis, upes bei ežerus.

Intensyvios gamybos ūkiuose 0-60 cm dirvožemio sluoksnyje nustatyti didžiausi mineralinio azoto kiekiai siekė 82-120 kg/ha, ir tai buvo vos keliuose tirtuose šalies ūkiuose, kai kitais ankstesniais pavasariais jų buvo ženkliai daugiau.

Nitratinio azoto, kuris yra didžioji mineralinio azoto sudedamoji dalis, šį pavasarį 0-60 cm dirvožemio sluoksnyje vidutiniškai rasta 24,5 kg/ha, ir tai sudarė 73 % viso mineralinio azoto kiekio. Tai dideli nitratinio azoto kiekiai, todėl gilesniuose dirvožemio sluoksniuose mineralinio azoto buvo mažiau nei viršutiniame, ir tai tik patvirtina faktą, kad nitratinis azotas išsiplovė giliai į podirvį, kur galimai nebus panaudotas augalų.

Po žiemos žiemkenčiai ir žieminiai rapsai daugumoje šalies plotų gerai peržiemojo, todėl greitai pasisavins azotą iš trąšų. Tai reiškia, kad žieminiams rapsams ir žiemkenčiams pirmasis pavasarinis tręšimas azotu yra labai svarbus, skubus bei neatidėliotinas, nes šių metų pavasarį mineralinio azoto dirvožemyje yra labai nedaug.

LAMMC teigimu, azoto trąšų normos lyginant su įprastinėmis vidutinėmis normomis šį pavasarį turėtų būti didesnės. Tikslinga intensyvios gamybos ūkiuose ir kur žemės našumo balas yra didesnis nei 40, azoto trąšų normą veikliąja medžiaga didinti 30-45 kg/ha, mažesnio našumo žemėse ir mažesnio gamybos intensyvumo ūkiuose - 20-30 kg/ha. Padidintą azoto trąšų normą reikia įterpti su pirmuoju pavasariniu ar papildomais tręšimais. Azoto trąšų normos didinimą tikslinga atlikti lauko ir daržo augalams bei daugiametėms žolėms.