Mano ūkis - Kazlų Rūdos ir Vilniaus rajonų miškuose paskelbta stichinė nelaimė

Source: Manoūkis

Kazlų Rūda / Vilniaus r. Kazlų Rūdos ir Vilniaus rajono savivaldybių teritorijose dėl žievėgraužių tipografų pažeidimų paskelbta stichinė nelaimė miškuose.

Čia išdžiūvusių ir džiūstančių medynų tūris sudaro atitinkamai 31,4 ir 25,3 tūkst. m ir viršija stichinės nelaimės ribą.

Naujausiais stebėsenos duomenimis, dėl žievėgraužių tipografų pažeidimų nuo 2024 m. pradžios iki dabar Kazlų Rūdos ir Vilniaus rajono savivaldybių teritorijose sanitariniais kirtimais iškirsta atitinkamai apie 21,6 ir 15,7 tūkst. m žuvusių eglių.

Tų savivaldybių valstybiniuose miškuose iškirsta 31,1 tūkst. m, privačiuose - 6,2 tūkst. m kenkėjų pažeistų eglių.

Pernai dėl žievėgraužių tipografų pakenkimų eglynuose pažeista apie 1 mln. m eglių. Nuo 2024 m. pradžios iki dabar Lietuvos eglynuose jau rasta 263,6 tūkst. m pažeistų eglių.

Šiais metais, kaip ir pernai, šių kenkėjų gausa miškuose labai didelė, todėl prognozuojama, kad plynaisiais ir atrankiniais sanitariniais kirtimais dar reikės intensyviai kirsti ir šalinti iš miškų kenkėjo pažeistas egles.

Paskelbus stichinę nelaimę miškuose, miškų valdytojai, savininkai ir naudotojai per 10 dienų nuo pranešimo apie stichinę nelaimę paskelbimo privalo apžiūrėti savo miško valdas, esančias šiose savivaldybėse.

Stichinės nelaimės paskelbimo laikotarpiu miškų valdytojai, savininkai ir naudotojai turi žvalgyti savo medynus ne rečiau, kaip kas dvi savaites medžių vegetacijos metu. Kitu metu - ne rečiau kaip kas mėnesį.

Pastebėtas egles su besivystančiais žievėgraužiais tipografais privalu nedelsiant pažymėti ir iškirsti sanitariniais miško kirtimais: ankstyvose vabalų vystymosi fazėse - iki lėliukių susiformavimo, lėliukių ar jaunų vabalų fazėse - ne vėliau kaip iki naujos kartos vabalų išskridimo.

Pažymėtina, kad pagrindinė miško sanitarinės apsaugos priemonė prieš šiuos kenkėjus - laiku iškirsti jų apniktus medžius ir išvežti medieną iš spygliuočių miško ne arčiau kaip 2 km nuo pakraščio medyno, kurio sudėtyje yra daugiau kaip 20 proc. vyresnių nei 40 metų amžiaus eglių, iškirstus medžius nužievinti arba sumalti į skiedras. Aplinkos ministerija primena, kad kitų efektyvių kovos su žievėgraužiu būdų nėra.